...

Ooo.. gal vistik ir teisūs tie, kurie sako kad reikia. Nes turbūt tikrai reikia. Kaip rodo paskutinių dienų įvykiai - niekada negali žinot.. Kada, kur ir kaip..Nelaimės užklumpa tada, kai labiausiai esame tam nepasiruošę. Čia turbūt pamoka man, mano artimiesiems, draugams, pažįstamiems, ar bet kuriam, kuris tai perskaitys - NIEKADA NEGALI ŽINOT. Niekada. Todėl labai dažnai reikia susiimti ir pradėti daryti tai, apie ką galbūt senai galvoji, bet vis neprisiruoši to padaryt. Pradėti eiti link to, kas vadinama svajonėmis. Lipti per aštrius akmenis, bristi per dilgėlynus, jei reikia - net ir per kitų galvas eiti, o svarbiausia - įveikti pačiam save. Nes tik taip įmanoma tą pasiekti. Svarbu laiku pasakyti žmonėms, kuriuos myli, kad tu juos myli. Kad pasiilgai, kad tau jų trūksta. Nes kaip kitaip jie gali tai žinoti? Reikia tai daryti laiku, o ne kuomet bus per vėlu graužtis, kad reikėjo tai padaryti, o aš taip ir nespėjau.. Nespėjau nes?.. Neturėjau tam laiko? O ką tu darei tuo metu kai neturėjai tam laiko? Neturėjau galimybių? O ar tu jų ieškojai? ir dar daugybė klausimų, kuriems labai panašūs atsakymai. Kaip dažnai mes darome ne tai, ką turėtume daryti? Ir kaip dažnai praleidžiame progą padaryti tai, kas nudžiugintų mus pačius? O kartu ir mus supančius žmones? Ar tik neatėjo metas pradėti keisti tai? Dabar, o ne tada, kai bus per vėlu? Ne nuo pirmadienio, ne nuo kito mėnesio, o tiesiog.. Nuo dabar. Net gal ir ne nuo dabar, o nuo vakar. Kodėl gi ne???
Pasižadu, kad būsiu čia. Tiek dažnai, kaip turėsiu minčių, jausmų, emocijų, patyrimų. Jų jau susikaupė šiek tiek. Per paskutinius septynis mėnesius turbūt daugiau nei per paskutinius septynis metelius.. Visi tie minčių, kultūrų, žmonių skirtumai, panašumai.. Man jau net pačiai įdomu :)
P.S. stengsiuos kad nebūtų ateity tiek liūdesio natų. Dabar ašaros skruostais ritasi, bet tam juk yra priežastis, skausmas, tuštuma.. Dalykai kurių niekaip nesugrąžinsi. Tačiau gyvenimas tęsiasi. Mes liekame čia. Ir turime padaryti tai, ką turime. Turime siekti, svajoti, gyventi ir džiaugtis tuo. Vien jau tik vardan tų, kurie išėjo. Kaip katik viena labai protinga, graži ir visokių kitokių nuostabių bruožų bei savybių turinti moteris pasakė - "džiaugtis kiekviena diena, tikėti tuo, ką darai, jausti, kaip širdis dainuoja gyvent gyvenimą, kuris yra nepakartojamas ir mums vienas duotas". Tuom viskas ir pasakyta. Aiškiai ir paprastai.
P.P.S. Ačiū Eglut. Tu esi mano svajonių moters pavyzdys ir įkvėpimas. Tikrai. Nemeluoju. Negalėčiau.

Ilsėkis ramybėje, V. Visuomet liksi čia su mumis, mūsų širdyse ir prisiminimuose.